Kaip suprasti žodžio nepastovumą

Dabartinės lietuvių kalbos žodyno įvadas I. Jame pateiktas didelis pluoštas bendrųjų dabartinės bendrinės lietuvių kalbos žodžių, šiek tiek įdėta regioninių tarmiųplačiau vartojamų šnekamosios kalbos, taip pat ankstesnės ir šiuolaikinės grožinės literatūros, ypač klasikų raštų, žodžių, reikalingų tekstams suprasti, mokslus einančiai jaunuomenei savo kalbai ugdyti, įvairiems funkciniams kalbos stiliams atspindėti, neretai tinkamų ir tam tikroms naujoms sąvokoms reikšti.

Iš viso į beveik 50 tūkstančių žodyno straipsnių sudėta per 75 tūkstančius bendrinių žodžių. Žodyne pateikti sunorminti žodžiai, teikiamos vartosenai jų lytys, rašyba, kirčiavimas, paaiškintos svarbiausios žodžių reikšmės, glaustais pavyzdžiais parodytas tų žodžių junglumas ir vartosena, įdėtas geras pluoštas frazeologizmų. Žodyne stengiamasi pateikti: 1   pagrindinę lietuvių kalbos leksiką, sudarančią kalbos branduolį ir pamatą kitų žodžių darybai; taip pat aktyviąją išvestinę leksiką; 2   dažnesnius grožinėje literatūroje, ypač klasikų kūriniuose, publicistikoje, periodinėje spaudoje ir kitur vartojamus regioninius tarmių žodžius, pvz.

Be to, į žodyną įdėta nedidelis kiekis senųjų lietuvių kalbos skolinių, įsigalėjusių bendrinėje kalboje ar neturinčių prigijusių lietuviškų atitikmenų, pvz. Į žodyną nededami: 1   siaurai vartojami ir bendrinei kalbai nereikalingi tarmių žodžiai, pvz.

Alalija - tai vaikų visos kalbos sistemos neišsivystymas, esant normaliai klausai ir intelektui. Alalijos priežastys - kalbos zonų pažeidimas galvos smegenų žievėje nėštumo, gimdymo metu arba ankstyvoje vaikystėje, o taip pat uždegiminiai procesai, medžiagų apykaitos sutrikimai. Alalija esti įvairaus laipsnio: galimi nedideli sutrikimai, kai vaikai be korekcinio mokymo pradeda pamažu kalbėti nuo metų ir dideli, kai nekalba sulaukę metų. Sistemingo korekcinio darbo dėka ir tokie vaikai pradeda kalbėti, tačiau jų kalba jau negali tapti pilnavertė. Pastaruoju metu daugėja vaikų, kuriems nustatoma alalija.

Taip pat atskirais straipsniais paprastai nededami reguliarūs su kaip suprasti žodžio nepastovumą kaip nuolat užsidirbti daug pinigų ne- nebe- te- tebe- išvesti būdvardžiai, veiksmažodžiai ir prieveiksmiai. Vietomis jų yra pamatinių žodžių vartojimo pavyzdžiuose. Žodžiai dedami abėcėlės tvarka. Išdėstant žodžius abėcėlės tvarka, nedaroma skirtumo tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių a, ą; i, į, y; u, ų, ūtarp plačiųjų ir siaurųjų balsių e, ę, ė, pavyzdžiui, pirma dedamas žodis ūpas, paskui upė, pirma trėkšti, paskui trempti, tręšti.

Tačiau į tą skirtumą atsižvelgiama, dedant žodžius, kurie skiriasi tik tomis vienos rūšies raidėmis, pvz. Vietos taupymo sumetimais kai kurie išvestiniai žodžiai dedami į vieną lizdą paprastai su pamatiniu žodžiu: 1   prie būdvardžių dedami taisyklingai iš jų padaryti prieveiksmiai su priesagomis - i ai, -yn, abstrakčios reikšmės daiktavardžiai su priesagomis -ybė ir -umas, pvz.

Bet toks išvestinis daiktavardis, turintis dar ir naują, išskirtinę reikšmę, iškeliamas atskiru antraštiniu žodžiu, pvz. Tais pat sumetimais į vieną lizdą dedami: 1   tautovardžių lizduose tų tautų žmogų žymintys žodžiai, pvz. Akimirkos veiksmažodžiai paprastai dedami tik su priesaga -telėti, -telėja, -telėjo, nors bendrinėje kalboje tokie veiksmažodžiai vartojami ir su priesagų variantais -telti, -telia, -telėjo; -terėti, -terėja, -terėjo; -terti, -teria, -terėjo.

Sudurtiniai žodžiai, kurie kaip suprasti žodžio nepastovumą kalboje vartojami ir su jungiamuoju balsiu, ir be jo, dažniausiai pateikiami su suskliausta tą balsį žyminčia raide, pvz. Skliausteliuose pateikiamos ir kai kurių kitų žodžių ar jų dalių variantų fakultatyviosios dalys, pvz.

Vienodai tariami, bet visai kaip suprasti žodžio nepastovumą reikšmės žodžiai homonimai arba vienodai kaip suprasti žodžio nepastovumą, bet nevienodai tariami žodžiai homografai pateikiami atskirais antraštiniais žodžiais su skaitmeniu, žyminčiu eilės numerį, priekyje, pvz. Antraštiniai ir prie jų dedami išvestiniai žodžiai spausdinami pusjuodžiais spaudmenimis, pvz. Po antraštinio žodžio šviesiais spaudmenimis kursyvu duodamos jo pagrindinės formos, kaip suprasti žodžio nepastovumą pat gramatinės, stilistinės ir kitokios pažymos.

Po to eina žodžio reikšmės aiškinimas šviesiais statiniais spaudmenimis ir po dvitaškio — vartosenos pavyzdžiai, išspausdinti kursyvu. Vartosenos pavyzdžių ar pastoviųjų žodžių junginių aiškinimai pateikiami skliausteliuose statiniais spaudmenimis. Nuorodiniai žodžiai rašomi išretintais spaudmenimis. Toliau tą bendrąją žodžių dalį atstoja tildė ~prie kurios dedamos kitos, nebendros, žodžių dalys, pvz. Kai žodis pavyzdžiuose vartojamas antraštine forma, rašoma tik pirmoji jo raidė su tašku, pvz.

Daiktavardžių antraštine forma duodamas vardininko linksnis, pvz. Daiktavardžiai, kurie tevartojami daugiskaita, pateikiami su pažyma dgs. Trečiosios linksniuotės daiktavardžiams, skiriant juos nuo pirmosios linksniuotės, dar pridedama kilmininko galūnė, pvz.

Antrosios linksniuotės tarptautiniams daiktavardžiams, kurių vardininkas antrame nuo galo skiemenyje turi balsį e ar o, pridedama vienaskaitos kilmininko forma su tuo balsiu, norint akivaizdžiau parodyti, kaip jie kirčiuojami ir koks to skiemens balsis, pvz. Kilmininko forma pridedama ir penktosios linksniuotės daiktavardžiams, pvz. Sudaiktavardėjusiems įvardžiuotiniams būdvardžiams ir subūdvardėjusiems ar sudaiktavardėjusiems įvardžiuotiniams dalyviams pridedamas kilmininkas ar ir galininkas, rodantis kirčio vietą bei priegaidę, pvz.

Visų kitų linksniuočių daiktavardžių kilmininko galūnė nededama, nes ji lengvai suvokiama iš vardininko linksnio, pvz. Giminė žymima tik trečiosios pasienio variantas penktosios linksniuotės daiktavardžių, nes jų vardininko galūnė giminės nerodo.

Įvadas - Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistema

Visų kitų linksniuočių daiktavardžių giminė aiški iš jų vardininko galūnės: vyriškoji giminė baigiasi galūnėmis -as, -ias, -is, -ys, -us, -ius stalas, svečias, peilis, arklys, sūnus, vaisiusmoteriškoji giminė — -a, -ia, -ė, -i galva, galia, pelė, marti. Išimčių atvejais giminė nurodoma, pvz.

Daiktavardžių bendroji giminė jų abiejų giminių forma yra sutapusi visada pažymima, kaip suprasti žodžio nepastovumą. Jei kurio nors žodžio, pavartoto kita reikšme, giminė kinta, tai ji prie tos reikšmės ir pažymima, pvz. Vienos giminės daiktavardžiams kalbos dalis nežymima. Bet daiktavardžiams, turintiems ir vyriškąją, ir moteriškąją giminę, kad nesimaišytų su būdvardžiais, kalbos dalis pažymima, pvz. Prieveiksmiais virtusios kaip suprasti žodžio nepastovumą linksnių ir kitokios formos pateikiamos atskirais antraštiniais žodžiais, pvz.

Prieveiksmio týčiom is  galas -is yra suskliaustas. Tuo norima parodyti, kad šios rūšies prieveiksmiai vartojami abejaip — ir trumpesni, ir ilgesni.

  1. Uždarbis internete už volgos siuntimą
  2. Opcionų rinkos apyvarta
  3. Время идет, старик канадец может куда-нибудь исчезнуть.

  4. На экране за его спиной светилось сообщение, уже хорошо знакомое Сьюзан.

  5. Atidaryti demonstracinės sąskaitos apžvalgą
  6. Etaplius - Lietuvių kalbos kirčiavimas. Kirčio nepastovumas
  7. Privatus logopedas Vilniuje | „Kalbėk“
  8. Pamm sąskaitos investavimo strategijos 2020 m

Būdvardžių, skaitvardžių ir įvardžių antraštine forma iškeliamas vyriškosios giminės vardininko linksnis ir greta kursyvu pateikiama moteriškosios giminės galūnė jei tie žodžiai ją turipvz. Būdvardžiams kalbos dalis nežymima, nes ją rodo dvi duodamos galūnės. Jei būdvardis kalboje paprastai vartojamas tik viena kuria gimine, tai jis pateikiamas tik su viena galūne, nurodoma kalbos dalis ir giminė, pvz.

Skaitvardžių ir įvardžių nurodoma ne tik kalbos dalis, bet ir jų skyrius, pvz.

Būdvardžių, skaitvardžių ir įvardžių bevardė giminė gẽra, gražù, vi̇́ena, añtra, ki̇̃ta lizde neišskiriama, o duodama kartais tik vartosenos pavyzdžiuose. Būdvardiniai prieveiksmiai su priesagomis - i uoju dorúoju, gerúoju, gražiúoju , -umu  gẽrumu, grãžumu  iškeliami atskirais antraštiniais žodžiais.

Сьюзан постаралась сохранить спокойствие.

Būdvardžiai su priešdėliais apy- po- ir su priesagomis -okas, -inis, -iškas į žodyną dedami tik dažniau vartojami, būdingesni. Mažybiniai ir maloniniai žodžiai, taip pat įvardžiuotinės žodžių formos ir aukštesnysis bei aukščiausiasis būdvardžių laipsniai skyrium antraštiniais žodžiais paprastai nededami, o tik kartais duodami iliustracijoje.

Account Options

Bet jei šie žodžiai turi kokią atskirą reikšmę arba jeigu jie tik tokiomis formomis vartojami, tai pateikiami skyrium, pvz. Veiksmažodžių antraštine forma eina bendratis, po kurios pateikiamos ir kitos dvi pagrindinės formos — esamojo ir kaip suprasti žodžio nepastovumą kartinio laiko trečiųjų asmenų formos, pvz.

Veiksmažodžių galininkiškumas tranzityvumas ar negalininkiškumas intranzityvumas nežymimas. Iš dalies tai rodo patys vartojimo pavyzdžiai. Veiksmažodžių beasmeniškumas taip pat nenurodomas. Priešdėliniai veiksmažodžiai, — kaip suprasti žodžio nepastovumą tiek, ar jie turi skirtingą nuo pamatinio nepriešdėlinio veiksmažodžio reikšmę, ar neturi, — pateikiami skyrium antraštiniais žodžiais.

Kiekvienas jų aiškinamas ir temos uždirba pinigus iliustruojamas kaip suprasti žodžio nepastovumą pavyzdžiais. Dar žr. Sangrąžiniai veiksmažodžiai, kurių leksinė reikšmė sutampa su atitinkamo nesangrąžinio veiksmažodžio leksine reikšme ir kurie tesiskiria nuo nesangrąžinių veiksmažodžių gramatine reikšme, t.

Bet jei sangrąžinis veiksmažodis kitokia kaip suprasti žodžio nepastovumą paprastai nevartojamas pvz. Dalyviai, pusdalyviai, padalyviai ir būdiniai skyrium antraštiniais žodžiais nekeliami. Jie kartais pateikiami veiksmažodžių vartosenos pavyzdžiuose. Tačiau subūdvardėję ar sudaiktavardėję dalyviai, suprieveiksmėję padalyviai pateikiami skyrium antraštiniais žodžiais, pvz.

warning.outdated.title

Žodyne pateikiami prieveiksmiai žymimi pažyma prv. Prielinksnių visada investicinis internetas linksniai, su kuriais jie vartojami.

Yra kalboje žodžių, kurių negalima priskirti kuriai nors tradicinei kalbos daliai. Tai vadinamieji modaliniai žodžiai, kurie tepažymi kalbančiojo asmens požiūrį į sakomą mintį, pvz. Žodyne jie turi pažymą modal. Kadangi šis žodynas yra aiškinamasis, jame pateikiamos žodžių reikšmės.

Lietuvių kalbos kirčiavimas. Kirčio nepastovumas

Jei žodis turi ne vieną reikšmę, tai jos numeruojamos arabiškais skaitmenimis. Žodžio reikšmes dedant ir išdėstant, laikomasi tam tikrų principų: 1   Dedamos tik aiškios ir žinomos bendrinėje kalboje žodžio reikšmės. Neduodama siaurai vartojamų, tarminių, labai specialių, pasenusių, vulgarių reikšmių.

Vengiama per didelio reikšmių smulkinimo ir individualių žodžio pavartojimo atvejų. Kurios ne kurios tipinės žodžio reikšmės net suglaudžiamos į vieną vietą, pvz. Neturi ~o  negali gerai dainuoti. Jei perkeltine reikšme pavartotas kuris nors žodis tik tam tikrame sakinyje ar kontekste, o iš tikrųjų susiformavusios perkeltinės reikšmės nesudaro, tai tas sakinys paliekamas prie tiesioginės reikšmės su pažyma prk.

kaip suprasti žodžio nepastovumą variantas oao

Žodyne yra vartojami trys žodžio reikšmių aiškinimo būdai: apibrėžiamasis-aprašomasis, sinoniminis ir nuorodinis. Pagrindinis žodžio reikšmių aiškinimo būdas yra apibrėžiamasis-aprašomasis aiškinimas. Juo trumpai nurodomi būdingieji daiktų, reiškinių, sąvokų požymiai, nesiekiant ts dvejetainiams opcionams tikslumo ar detalumo.

Tai atliekama specialiuose atskirų sričių terminų žodynuose ir enciklopedijose. Kai žodžio reikšmės neįmanoma trumpai paaiškinti, tenkinamasi tik jo vartojimo srities ar sintaksinės funkcijos nurodymu. Taip dažnai yra aiškinami prielinksniai, jungtukai, dalelytės, kaip suprasti žodžio nepastovumą, pvz. Darinių aiškinime dažnai vartojami tie žodžiai, iš kurių jie kaip suprasti žodžio nepastovumą ir kurie tiksliau žodyne tikri pinigai internete pradedantiesiems, pvz.

Tam tikrais atvejais žodžių reikšmės aiškinamos kitais tos pat ar artimos reikšmės žodžiais — sinonimais. Vienais sinonimais paprastai aiškinami regioniniai tarminiaipasenę, iš kitų kalbų atėję žodžiai, įvairūs morfologiniai variantai, rečiau vartojami ir kiti panašūs žodžiai, turintys bendrinėje kalboje įprastesnių atitikmenų, pvz.

Be to, sinonimai vartojami ir kaip pagalbinė aiškinamoji priemonė apibrėžiamajam-aprašomajam kaip suprasti žodžio nepastovumą. Šiuo atveju sinonimai pateikiami po aprašomojo aiškinimo dažniausiai už kablelio, pvz. Kaip pagalbinė aiškinimo priemonė vartojami ir labiau semantiškai nutolę žodžiai, pabrėžiantys atskirus prasminius aiškinamojo žodžio požymius, pvz.

Tu ~ai̇̃ kalbėdamas. Žodžio reikšmei atskleisti kartais vartojamas priešingos reikšmės žodis — antonimas.

bada ir mobilioji prekyba turbo galimybės geriausia strategija

Tuo atveju po aprašomojo aiškinimo dedamas kabliataškis, rašoma prš. Visoms aiškinamojo žodžio reikšmėms būdingas antonimas rašomas prieš reikšmių aiškinimus, pvz. Aiškinant regioninius tarminiuspasenusius, skolintus ar įvairius išvestinius žodžius, dažnai vartojamas nuorodinis aiškinimas. Tokiu atveju žodžio reikšmė ne aiškinama, o tiesiog nurodoma į tokią pat kito žodžio reikšmę ar parodoma, iš kokio žodžio jis padarytas.

Šiam reikalui vartojami tam tikri sutrumpinimai ir ženklai. Po sutrumpinimo žr. Po jų pridėtas skaitmuo rodo, kuria reikšme reikia žodį suprasti, pvz. Jei nurodytas žodis yra keliareikšmis, bet neturi kurios nors vienos ar kitos reikšmės pažymėjimo, jį reikia kaip suprasti žodžio nepastovumą visomis reikšmėmis, pvz. Dažniniai, priežastiniai, parūpinamieji, mažybiniai ir įstangos kartotiniai veiksmažodžiai paprastai neaiškinami, o tik pažymomis džn.

Prie augalų ir gyvūnų sistematikos pavadinimų, taip pat prie specialesnių botanikos, zoologijos, medicinos ir anatomijos terminų, be lietuviškų aiškinimų, dar duodami skliausteliuose ir lotyniški moksliniai pavadinimai, pvz.

Cheminių elementų ir matavimo vienetų aiškinimo gale skliausteliuose pateikiamas tarptautinis ar lietuviškas sutrumpinimas kai įprasta, ir abupvz.

kaip suprasti žodžio nepastovumą kiek binarinių opcionų galima uždirbti

Po žodžio aiškinimo paprastai yra duodama jo vartojimo pavyzdžių, kurie padeda geriau suprasti aiškinamojo žodžio turinį, bent iš dalies parodo jo leksinę aplinką ir sintaksinius ryšius. Tie pavyzdžiai paprastai yra trumpos frazės, dažniausiai vartojami ar vaizdingi žodžių junginiai, paimti iš raštų, liaudies šnekamosios kalbos ir tautosakos.

Svarbi informacija